Vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo
Vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo, kurio metu visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį ne tik į savo sveikatą, laikytis sveikos gyvensenos principų, tačiau ir į pakitimus atsiradusius burnoje ant veido ar kaklo, nes tai gali būti burnos vėžio signalai.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje vien 2016 m. nuo burnos vėžio mirė 283 asmenys, iš kurių net 227 – vyrai. Daugiausiai gyvybių pasiglemžė gerklaryklės piktybinis navikas – 57, burnos dugno piktybinis navikas – 41 ir burnaryklės bei nepatikslintų liežuvio dalių piktybinis navikas po 33 mirtis. Raseinių rajone 2016 metais nuo burnos vėžio piktybinių navikų mirė 9 asmenys: 6 vyrai ir 3 moterys. Pastebima, jog mirtingumas nuo šių piktybinių navikų būdingas vyresniems, jauniausias asmuo miręs nuo šio susirgimo Raseinių rajone 47 metų.
Tai šeštas pagal dažnumą vėžys palyginti su kitomis onkologinėmis ligomis ir nustatomas daugiausia vėlyvos stadijos, kai efektyviai žmogui labai sunku padėti. Kuo ankstesnės stadijos burnos vėžys nustatomas, tuo didesnė išgyvenimo tikimybė – net iki 90 procentų.
Burnos vėžys gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu. Galimi šio vėžio simptomai yra įvairūs: patinimas, paburkimas, sustorėjimas, guzelis arba šiurkštus, žaizdotas, šašuotas, negyjantis plotelis burnoje. Baltos, raudonos arba margos (baltai raudonos) žymės burnoje, įvairūs burnos gleivinės kraujavimai, skausmas, tempimo, deginimo, jautrumo ar tirpimo pojūtis burnoje arba pojūčiai apskritai išnyksta bet kurioje burnos, veido ar net kaklo vietoje. Gali pasidaryti sunku kalbėti, judėti, kramtyti ar ryti. Taip pat gali užkimti balsas ar reikštis nuolatinis gerklės skausmas. Kai kuriuos pacientus vargina ausies skausmas, dėl nepaaiškinamų priežasčių krenta svoris ar pasikeičia sąkandis, dantų ar dantenų išvaizda.
Pokyčius, kurie atsiranda dėl burnos vėžio, gali iššaukti tokie rizikos veiksniai kaip: tabako vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgalaikis saulės poveikis lūpoms, apsikrėtimas lytiniu keliu plintančiu žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Iš tiesų burnos vėžys – daugiau vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau šiandien, ypač dėl žmogaus papilomos viruso plitimo, burnos vėžys „jaunėja“.
Riziką susirgti burnos vėžiu galima sumažinti atsisakius rūkalų, vengiant alkoholio, valgant daug vaisių ir daržovių, vengiant ilgalaikio saulės poveikio lūpoms. Norint kuo anksčiau nustatyti ligą rekomenduojama reguliariai profilaktiškai lankytis pas odontologą.
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Giedrė Vaidotienė
