Triukšmo valdymas
Kasmet pasaulyje paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį (šiais metais balandžio 29 d.) yra minima Tarptautinė triukšmo supratimo diena. Ji skirta skatinti gyventojų susirūpinimą ilgalaikio triukšmo poveikio žala visuomenės sveikatai. Minint šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnio poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC prie SAM) specialistai rekomenduoja sumažinti įprastinį triukšmą ir tuo pačiu pailsėti nuo jo, sumažinti ar išjungti garsą generuojančius šaltinius, suprasti triukšmo žalą, prisiminti triukšmą mažinančias priemones ir tylos raminamąjį poveikį bei naudą.
Įprastinėje šiuolaikinio žmogaus aplinkoje gausu triukšmą skleidžiančių įvairių transporto priemonių, mechanizmų, buitinių prietaisų, komunikacijos ir pramogų įrenginių. Dažnai triukšmo negalime išvengti ar sumažinti, nes patys dirbame triukšmingus darbus, gyvename triukšmingoje aplinkoje, turime triukšmingus kaimynus ar greta esančius triukšmo šaltinius, dažnai veikiančius ir naktimis.
Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Aukšto lygio ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujotakos sistemos ligos, insultas. Stipresnis nei 110-120 dB triukšmas kenkia klausai. Ypač pavojingas yra žemadažnis ir infragarsininis triukšmas, kuris palyginti su aukšto dažnio triukšmu neatrodo toks stiprus, nes negirdimas ar beveik negirdimas, tačiau sukelia vidaus organų rezonansines vibracijas ir priklausomai nuo stiprumo – dalinę ar visišką organų destrukciją.
Pagrindiniai kovos su triukšmu principai yra triukšmo šaltinių pašalinimas, jų intensyvumo mažinimas pačiame šaltinyje ar triukšmo sklidimo mažinimas naudojant inžinerines konstrukcijas ir individualios apsaugos priemones. Efektyvios šiuolaikinės priemonės, mažinančios transporto triukšmo poveikį, yra gyvenamųjų teritorijų planavimas, aplinkkelių ir kitų kelių, nukreipiančių transporto srautus nuo gyvenamųjų teritorijų įrengimas, architektūrinių akustinių priemonių statyba, natūralių triukšmo sklidimą mažinančių gamtinių priemonių įgyvendinimas (teritorijų tarp magistralių, kelių ir gyvenamųjų teritorijų apsodinimas plačiomis gyvatvorėmis, parkais), pastatų akustinė izoliacija, autotransporto modernizavimas, keičiant vidaus degimo variklius tyliais elektriniais.
Lietuvoje triukšmo prevencijos teisinius pagrindus nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje yra numatyti Lietuvos HN 33:2011 ,,Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. NVSC prie SAM vykdo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų triukšmo šaltinių (įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo), išskyrus triukšmo šaltinius, kurių triukšmo kontrolė pagal šį įstatymą yra pavesta kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, valstybinę triukšmo kontrolę.
NVSC prie SAM specialistai ragina prie ramesnės aplinkos kūrimo prisidėti patiems – netriukšmauti, gerbti aplinkinius ir kaimynus. Pagalvokime apie tai, kad mūsų mėgstama garsi muzika, burzgiantis buitinis prietaisas ar instrumentas kelia kaimynams stresą ir kenkia jų sveikatai.
Kontaktai žiniasklaidai
Kristina Mikalauskienė
Tel. +370 37 33 16 84; 867653401
El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt
