Šiandien – Pasaulinė hipertenzijos diena
Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas. Arterinei hipertenzijai priskiriamos būklės, kurioms esant arterinis spaudimas viršija 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio.
Arterinė hipertenzija, pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, pirmiausiai širdį, smegenis ir inkstus, kraujagysles, sutrikdo jų funkcionavimą ir ženkliai sutrumpina žmogaus gyvenimo trukmę. Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms, t.y. nuo 30 iki 60 metų. Didelė dalis ligonių nieko apie savo ligą nė neįtaria, nežino, kad jų arterinis spaudimas padidėjęs. Išsivysčiusių šalių statistika liudija, jog:
- apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs;
- kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo;
- tik likę 30 procentų gydosi, bet tarp jų 12-13 procentų gydosi nepakankamai efektyviai arba neteisingai.
Yra skiriama dviejų rūšių arterinė hipertenzija: pirminė (savarankiška – esenciali) ir antrinė (simptominė). Pirminė hipertenzija išsivysto tarsi savarankiškai, dažnai be jokios regimos priežasties, neišprovokuota jokių kitų ligų, galinčių padidinti kraujo spaudimą. Apie 90 – 95 proc. arterinės hipertenzijos atvejų nėra nustatoma šią ligą sukėlusi priežastis. Tuomet diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija, kurios atsiradimui įtakos turi tam tikri faktoriai. Likę 5 – 10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų išsivysto dėl jau esančių kitų organų ligų. Tokia arterinė hipertenzija vadinama antrine.
Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad sveikata yra kiekvieno iš mūsų rankose, o vos keli universalūs ir sveikatai naudingi patarimai gali padėti išvengti ne tik šios, bet ir daugelio kitų ligų.
