Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija Kauno apskrities teritorijoje 5-ąją metų savaitę
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 5-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 17,7 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 22,6 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.
Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose sumažėjo 11 proc., užregistruoti 3 gripo atvejai Kaune. Vaikai sudaro 27 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 5-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.
Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2021 m. 4–5-ąją metų savaitę
| NVSC
aptarnaujamos teritorijos savivaldybės |
4 sav. (sausio 25-31 d.) | 5 sav. (vasario 1-7 d.) | |||||
| Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę | Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę | ||
| Kauno miesto | 1 | 690 | 23,6 | 3 | 663 | 22,6 | |
| Kauno rajono | 0 | 92 | 9,6 | 0 | 52 | 5,4 | |
| Kėdainių rajono | 0 | 68 | 15,1 | 0 | 66 | 14,7 | |
| Jonavos rajono | 0 | 114 | 27,8 | 0 | 80 | 19,5 | |
| Kaišiadorių rajono | 0 | 50 | 17,0 | 0 | 38 | 12,9 | |
| Prienų rajono | 0 | 45 | 17,6 | 0 | 46 | 18,0 | |
| Birštono | 0 | 4 | 9,9 | 0 | 1 | 2,5 | |
| Raseinių rajono | 0 | 53 | 17,1 | 0 | 51 | 16,5 | |
| Iš viso: | 1 | 1116 | 19,8 | 3 | 997 | 17,7 | |
Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra daugiau nei penkis kartus mažesnis. Pernai 5-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 96,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti 484 gripo atvejai. Vaikai sudarė 59 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.
Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Taikomos gripo profilaktikos ir kontrolės priemonės: vakcinacija nuo gripo, antivirusinė pokontaktinė profilaktika, priemonės, ribojančios gripo viruso plitimą. Rekomenduojama laikytis rankų, nosies higienos, vengti kontakto su sergančiu asmeniu, stiprinti imunitetą, laikytis darbo ir poilsio režimo, būti fiziškai aktyviems.
Veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė – skiepijimasis sezoninio gripo vakcina.
Lietuvoje kasmet gripu suserga 5 – 10 proc. gyventojų, didžiausias sergamumas stebimas sausio – kovo mėnesiais. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.
Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kontaktai žiniasklaidai
Kristina Mikalauskienė
Tel. 8 37 33 16 84; 867653401
El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt
