Baigėsi sąmoningumo didinimo mėnuo: rajono ugdymo įstaigose organizuoti prevenciniai spektakliai

„Vaikų linija“ šiais metais tęsė tradiciją ir kovą skelbė Sąmoningumo didinimo mėnesiu. Kviesdama visuomenę spręsti patyčių problemą ir siūlydama jos sprendimo būdus, „Vaikų linija“ skatino visus, norinčius mažinti patyčių paplitimą, savo veiklomis ir idėjomis prisidėti prie šios iniciatyvos. Šiai iniciatyvai kasmet neabejingi lieka ir Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai. Kadangi šį pavasarį pasitikome išskirtinai niūriomis nuotaikomis – pasaulinė pandemija sujaukė daugelio įstaigų ir specialistų planus, pavyko suorganizuoti vos tik penkis Sąmoningumo didinimo mėnesiui skirtus renginius. Rajono ugdymo įstaigose šįkart lankėsi interaktyvus spektaklis „Ką žinau, liūdna“. Projektas svečiavosi Raseinių r. Girkalnio pagrindinėje mokykloje, Raseinių Šaltinio progimnazijoje, Raseinių r. Šiluvos gimnazijoje ir Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje. „Ką žinau, liūdna“ – spektaklis paaugliams, išgyvenantiems mūsų laikais dažniausiai kylančias problemas: depresiją, priklausomybes, nemeilę, norą nusižudyti ir patyčias. Taip pat pasitelkiant objektų teatro metodą, spektaklis žaismingai supažindina ir su lytiniu švietimu.

Pagrindinio vaidmens atlikėja ir idėjos autorė Raminta Paukštytė:

„Kai buvau paauglė, spektaklių, kalbančių apie norą nusižudyti, nemeilę, patyčias, depresiją bei priklausomybes nebuvo ir labai trūko. Tame, ką darome su projektu „Ką žinau, liūdna“, matau prasmę.

Šį pavasarį aplankėme Girkalnio, Raseinių, Šiluvos ir Viduklės mokyklas. Interaktyvus spektaklio formatas ir jo temos įtraukė moksleivius. Kiekvienoje mokykloje jie aktyviai įsiliejo į spektaklio veiksmą, nepaisant to, ar jį rodėme antros pamokos metu ar po pamokų. Vienas iš svarbesnių spektaklio uždavinių − leisti jaunam žmogui būti suprastam ir, kad jis nesijaustų toks vienišas su savo problemomis. 

Po kiekvieno pasirodymo sulaukiame labai daug šiltų žinučių spektaklio „Ką žinau, liūdna“ „Instagram“ paskyroje − @kazinauliudna. Mokiniai, matę šį spektaklį, atpažįsta jame save, nuoširdžiai dėkoja ir skatina tęsti projektą, nes jis juos įkvepia ir jį turi pamatyti kuo daugiau paauglių. Visai neseniai susisiekė ir viena mergaitė, mačiusi spektaklį pernai rudenį. Ji rašė, kad nors ir daug laiko praėjo nuo mūsų pasirodymo, ji vis prisimena jį. Cituoju: „Manau, kiekvieną privertėt susimąstyti − kas, ką ir kaip. Daug galvojau ir supratau. Vieną vakarą vos nepakėliau prieš save rankos… Mažai trūko, kad pasitraukčiau iš šio pasaulio… Bet jūs privertėt mane suprasti, kad gyventi visgi verta. Ačiū už tai, kad leidot suprasti, jog gyventi verta.“ Po tokių atsiliepimų tik dar kartą įsitikinu, koks didelis yra šio spektaklio „svoris“ jaunam žmogui, todėl dėsiu visas pastangas, kad jį pamatytų kuo daugiau paauglių. 

Po kiekvieno spektaklio visada vyksta diskusija su moksleiviais, kurios metu dalinamės mintimis ir diskutuojame apie spektaklyje matytas temas. Diskusijos metu, kartu su kūrybine grupe akcentuojame, kaip svarbu yra išsikalbėti, nekaupti neigiamų emocijų ir išgyvenimų tik savyje, kad verta rasti žmones, kuriais galima pasitikėti ir padėti vienas kitam. Taip pat visada primename ir apie anoniminę bei nemokamą „Vaikų“ ir „Jaunimo linijos“ pagalbą telefonu.”