Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena
Rugsėjo 21-oji – Tarptautinė Alzheimerio ligos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad kiekvienas iš mūsų gali padėti ja susirgusiems žmonėms bei jų artimiesiems.
Alzheimerio liga – tai degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia smegenų atrofija ir smegenų žievės funkcijų sutrikimu. Galiausiai liga pereina į visišką silpnaprotystę. Ligą pirmą kartą aprašė Alois Alzheimer (1869-1917). Alzheimerio liga – pati dažniausia demencijos (silpnaprotystės) priežastis (60 proc.). Ja serga pagyvenę 65–70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir 40-ies. Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji.
Ligos priežastys nėra visai aiškios. Pastebėta paveldimumo aplinkos užterštumo įtaka. Taip pat įtakos gali turėti nuodingos medžiagos, virusai, galvos traumos, alkoholis. Liga pasireiškia abejingumu, interesų rato susiaurėjimu, atminties pablogėjimu, emociniu nestabilumu, sulėtėjusiu mąstymu, dėmesio bei orientacijos sutrikimu.
Alzheimerio liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis (pamiršta neseniai vykusius dalykus, tačiau kuo puikiausiai atsimena, kas buvo seniai praeityje), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija. Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį. Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau – ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų. Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški. Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai (pvz., atsiranda potraukis saldumynams ar poreikis jais apsivalgyti), gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis. Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta. Keičiasi elgesys (elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, – išeina į gatvę su pižama, kt.), emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi). Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti. Kartais vėlesnėse stadijose išsivysto traukuliai.
Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi. Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti. Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo išgyvena vidutiniškai 7-12 metų.
Alzheimerio liga – tai ne psichinė liga, o neurologinis susirgimas. Šiai ligai pristabdyti reikia vienų ar dviejų vaistų ir teisingos nuoširdžios priežiūros. Labai svarbu pakeisti gyventojų požiūrį į ligą, imtis priemonių formuojant paciento suvokimą, kad visavertis sergančiojo gyvenimas įmanomas ir jam įprastoje aplinkoje, jei diagnozuojama gana anksti.
Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Vaidotienė
