Rugsėjo 1 – ajai artėjant
Lietuvoje vis daugiau vaikų ir paauglių, kuriems būdingi laikysenos sutrikimai. Kiekvienais metais situacija blogėja – vaikų ir paauglių, kuriems būtina laikysenos korekcija, skaičius auga. Ne išimtis ir Raseinių rajonas. Šių sutrikimų priežastys yra įvairios: persirgtos ligos, dėl mažo fizinio aktyvumo silpniau išsivystę kūno raumenys, blogi įpročiai (sėdėjimas susikūprinus, pasilenkus į vieną pusę, daiktų nešiojimas vienoje rankoje) ir kt.
Netinkamas mokyklinis suolas ar per sunki kuprinė taip pat gali būti jų atsiradimo priežastis. 12 – 13 metų amžiaus vaikams susiformuoja laikysena, prilygstanti suaugusio žmogaus normaliai laikysenai. Paauglystėje, kai vyksta staigus augimas, iki tol nedideli vaiko laikysenos pasikeitimai tampa labiau matomi ir jie turi polinkį progresuoti. Dažniausiai laikysenos sutrikimai atsiranda jaunesniame mokykliniame amžiuje (7 – 10 metų), nes stuburas dar ne visai sukaulėjęs, lankstus ir, veikiant žalingiems aplinkos faktoriams, gali atsirasti laikysenos sutrikimų. Kai vaikai sulaukia 14 metų, baigiasi stuburo formavimasis ir tuomet aplinkos sąlygos mažiau veikia kaulinį audinį.
Raseinių rajono visuomenės sveikatos specialistai pataria į mokyklą daiktus neštis tik specialiai mokyklai skirtoje kuprinėje ir tik reikalingus tą dieną. Kuprinę reikėtų neštis taip, kad kuprinės apačia nebūtų žemiau moksleivio juosmens. Tuščia pradinukų kuprinė turėtų sverti ne daugiau 700 g, vyresniojo amžiaus mokinių – iki 1000 g. Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. moksleivio kūno svorio, o didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. moksleivio kūno svorio. Nešant kuprinę svarbu, visada užsidėti diržus ant abiejų pečių, diržai turi būti nei per daug suveržti, nei per daug laisvi. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas ir ne trumpesnis kaip 70 cm., o plotis – 40–45 cm. atstumu nuo tvirtinimo vietos turi būti 3,5–4,0 cm, kitoje dalyje –2,0–2,5 cm. Mokyklinės kuprinės matmenys turi būti: plotis – 22–28 cm, aukštis – 30–36 cm, storis –8–14 cm. Nešiojant kuprinę ant vieno peties stuburas krypsta į vieną pusę ir pamažu tokia jo padėtis gali išlikti ilgam laikui. Sunkiausius daiktus rekomenduojama dėti į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros. Rekomenduojama, jog kuprinėje ties stuburo įlinkiu būtų minkšta pagalvėlė. Mokyklinės kuprinės išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai taip, kad būtų kuo geriau matomi.
Mokiniams, kurių laikysena sutrikusi, rekomenduojama klasėje sėdėti vidurinėje eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje. Sėdėti reikia tiesiai, kūno svorį vienodai paskirsčius ant abiejų sėdmenų, nugarą atremti į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkti pirmyn. Stalo aukštis turi būti 2-3 cm aukštesnis už sėdint nuleistos rankos aukštį. Jeigu kojos nesiekia grindų, galima padėti suoliuką. Sėdint kojas per dubens ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Tarp liemens ir stalo turi būti 2-3 cm tarpas (maždaug tiek, kad tilptų rankos plaštaka). Knygos ir sąsiuviniai turi būti padėti ant stalo 30-35 cm atstumu nuo akių. Atstumą galima pasitikrinti, padėjus sulenktą per alkūnę ranką ant stalo taip, kad didysis pirštas būtų akių lygyje. Rašant sąsiuvinį reikia pasukti į dešinę pusę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės. Apatinis sąsiuvinio kraštas turi būti ties krūtinės viduriu. Prirašius pusę puslapio, reikia kaire ranka prilaikyti ir pastumti sąsiuvinį iš apačios į viršų. Jokiu būdu negalima keisti dešinės rankos padėties. Skaitomą knygą galima laikyti pakeltą 45 laipsnių kampu. Klausantis mokytojo aiškinimo, reikia atsisėsti laisvai, rankas pasidėti ant kelių. Sėdint reikia kvėpuoti normaliai, lygiai.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
