Psichologinis smurtas darbo vietose kaip darbuotojų psichikos sveikatos problema

Šiandieniniame pasaulyje nuolat vyksta technologiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, kurie neišvengiamai paliečia ir darbo vietą. Atsiranda naujų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių problemų – didėja psichosocialinė, taip pat ir psichologinio smurto, rizika, kuri sukelia darbuotojų psichikos sveikatos problemas. Paskutiniaisiais metais gausėja aukų, kurios patiria psichologinį smurtą darbe, vadinamą mobingu, kuris pasireiškia per profesinę sritį (viešą pažeminimą, nuomonės menkinimą, kaltinimus dėl pastangų stygiaus, beprasmių, neatitinkančių kompetencijos užduočių skyrimą, nušalinimą nuo sričių, už kurias darbuotojas buvo atsakingas, pernelyg didelį darbo krūvio skyrimą, darbo kontroliavimą ir nerealius terminus), asmeninę reputaciją (užgaulias pastabas, plūdimąsi, užgauliojimą, bauginimą, menkinimą, užuominas dėl amžiaus, lyties ar kitų asmeninių dalykų, apkalbas), izoliaciją (psichologinį ir socialinį išskyrimą, galimybių apribojimą, nuomonės ignoravimą, priešiškas reakcijas, darbui reikalingos informacijos nuslėpimą). Psichologinis smurtas yra daug baisesnis nei fizinis, nes jis daug labiau paliečia žmogaus orumą ir savivertę. Visuomenėje daug kalbama apie patyčias darželyje ar mokykloje, tačiau labai mažai dėmesio skiriama patyčioms suaugusių žmonių grupėje. Susiformavusi nuomonė, jog tai yra savaime išsprendžiamas dalykas, nes suaugęs žmogus yra stiprus psichologiškai ir gali pats apsiginti, pakovoti už save.

Mobingas yra sisteminis puolimas, kai įmonės darbuotojai (kolektyvas) ar vadovas naudoja psichologinį smurtą prieš vieną kolegą. Tokiais veiksmais dažniausiai siekiama, kad sumažėtų darbuotojo darbingumas, arba jis tiesiog paliktų darbovietę. Dažniausios mobingo atsiradimo priežastys yra konkurencija, pavydas. Taip pat mobingą patiria net tie žmonės, kurie išsiskiria savo mąstysena, mėgsta aktyviai įsijausti į darbinę aplinką, yra motyvuoti siekti naujovių, ieškoti iššūkių. Pranašesni asmenys kitiems darbuotojams ne visada patinka, todėl darbuotojai jausdamiesi menkesni prieš aktyvų darbuotoją, dažnai naudoja psichologinį smurtą, kad galėtų apsiginti ir pažeminti perspektyvų darbuotoją. Toks žmogaus psichologinis smurtas sukelia socialinę izoliaciją, bejėgiškumą, susirūpinimą, nusivylimą, psichosomatines ligas, depresiją, pykčio priepuolius bei įvairias priklausomybes, sveikatos sutrikimus: kaulų skausmus, raumenų veiklos sutrikimus. Mobingo auka patiria miego sutrikimus, jaučia chronišką nuovargį, praranda jėgas, sutrinka atmintis, sunku sutelkti dėmesį, tinkamai atlikti darbus, atsiranda agresyvumas, apatija, emocinės pusiausvyros ir savikontrolės sutrikimai, nerimas, nesaugumo jausmas, nuolatinis susierzinimas, depresija, abejojama savo kompetencija, gebėjimais, nuvertinama sukaupta patirtis ir savybės. Pasireiškia bloga fizinė savijauta, prakaitavimas, kvėpavimo sutrikimai, kraujo spaudimo pakitimai, širdies ritmo sutrikimai, skrandžio ir pilvo, nugaros, galvos, raumenų skausmai, apetito praradimas, dusulys, galvos skausmas. Darbuotojas patyręs mobingą, tampa savikritišku, atsiranda vidinė painiava, izoliuoja save nuo išorinio pasaulio, atsiranda nerimas, pyktis, baimė, gėda. Asmuo negalintis susidoroti su tokiu stresu gali ir nusižudyti.

Situacija Raseinių rajone

2016 metų sausio – kovo mėnesiais Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atkliko tyrimą „Diskriminacija ir mobingas darbo aplinkoje“, kurio tikslas sužinoti ar Raseinių rajono darbovietėse darbuotojams tenka susidurti su diskriminacija ar mobingu. Tyrime dalyvavo 83 žmonės (18-50 metų amžiaus), iš jų 59 moterys ir 24 vyrai. Tyrimas parodė, jog 11 moterų yra patyrusios diskriminaciją darbo aplinkoje, daugiausiai 36-50 metų amžiaus. Apklausos duomenimis didžiausią diskriminaciją patiria moterys iš savo kolegų ir tik maža dalis diskriminaciją ar mobingą patiria iš savo vadovų. Tik penkios moterys paminėjo, jog yra tekę būti mobingo auka.

Mobingo prevencija

Mobingą įveikti sudėtinga, nes sąlygas jam pirmiausia sudaro organizacijos kultūra. Įmonėse, kuriose ryški hierarchija, subordinacija, kur autoritetas ne užsitarnaujamas, bet gaunamas kartu su vadovaujamomis pareigomis, psichologinis smurtas klesti kur kas dažniau. Palankios sąlygos susidaro taip pat ten, kur plėtojama deklaratyvi, popierinė demokratija, t. y. darbuotojai neturi arba turi mažą įtaką sprendimams, išplitę giminystės ir draugų ryšiai (tik šiukštu nesupainiokite su draugiškais ryšiais!), vadovas vienašališkai vertina darbuotojo darbo rezultatus, kur nėra visuotinės atlyginimo sistemos, objektyvių vertinimo kriterijų arba jie dažnai ir drastiškai kinta. Tad organizaciniai strateginiai sprendimai yra svarbiausia ir bene vienintelė sėkminga priemonė, norint išrauti mobingą iš įmonės. Svarbiausi vadovybės uždaviniai yra:

Tiems, kas patiria psichologinį smurtą darbe reikėtų imtis veiksmų dar neatsiradus neišsprendžiamoms problemoms. Pradėti reikia nuo savo vidinių nuostatų keitimo, saviugdos, padedant sau oriai atlaikyti puolimus ir nebijoti atsikirsti ir pasipriešinti mobingo skleidėjui, nes jeigu smurtautojas mato, jog auka priešinasi, jis nebenaudos psichologinio smurto prieš kolegą. Dažniausiai mobingo aukomis tampa silpni, nedrąsūs darbuotojai. Siūloma nebijoti nusižeminti, leidžiant puolėjui pasijusti protingesniam ir svarbesniam, paprašyti jo patarimo, nors tai būtų savotiška ironija, tačiau paglostanti agresoriaus savimeilę, tai padeda apsaugoti save. Visgi, jokiu būdu nereikia stoti į beviltiško kovotojo poziciją ir niekada nepratrūkti viešai, nors tai kartais labai sunku padaryti. Efektyviausia strategija – vykdyti mobingo prevenciją, t. y. iš anksto užkirsti kelią neetiškoms psichologinėms manipuliacijoms ir diskriminuojantiems santykiams organizacijose, įdiegiant reikiamas programas ir priimtino elgesio taisykles.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė