Psichologės Jūratės Bortkevičienės seminarai rajono gyventojams ir ugdymo įstaigų specialistams
Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras metus pradėjo vaikų psichologijos specialistės, edukologės, organizacinės psichologijos magistrės, knygos autorės Jūratės Bortkevičienės seminarais skirtais Raseinių rajono tėveliams ir ugdymo įstaigų specialistams. Per penkis šių metų mėnesius vyko devyniolika seminarų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas Raseinių rajono ugdymo įstaigų specialistų ir per 200 tėvelių.
Seminarų skirtų tėveliams metu nagrinėtos temos: Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą? Kaip nepasiduoti vaikų manipuliacijai? Kaip susidraugauti su gerų vaikų piktais ožiukais? Kaip tinkamai drausminti vaikus? Kaip suteikti grįžtamąjį ryšį vaikui? Mano vaikas paauglys!?
Ugdymo įstaigų darbuotojai vykusių seminarų metu analizavo bendradarbiavimo su tėvais naudą, diskutavo apie pedagogų baimes bendraujant su jais, mokėsi kaip tas baimes įveikti bei tinkamų bendravimo būdų su skirtingų tipų tėvais. Paskaitoje „Kaip išlaikyti bendravimo ir drausmės balansą“ analizavo pagrindinius mokytojų stilius, kokiomis savybėmis pasižymi autoritetingas mokytojas, kokias svarbias pamokas turi išmokti vaikai mokykloje, mokėsi tinkamų bendravimo su vaikais būdų, aiškinosi, kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį. Vykusių seminarų metu ypatingas dėmesys buvo skirtas ir vaikams. Pedagogai domėjosi ir analizavo pagrindines vaikų pykčio priežastis, kaip atpažinti kokie vaikų poreikiai yra nepatenkinti, mokėsi kaip padėti vaikui, tinkamai išreikšti ir valdyti pyktį, kaip rasti bendrą kalbą, stiprinti santykius su paaugliu, susipažino, koks pedagogo elgesys skatina priešiškumą, sužinojo kuo pasižymi itin jautrus vaikas, susipažino su pozityviais bendravimo aspektais. Mokėsi, kaip ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi ir kitais.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė džiaugėsi galėdama susipažinti su Raseinių rajono pedagogais ir tėveliais. Nors bendravimas ir buvo nuotolinis, tačiau kiekvieną kartą jautė jų nuoširdų domėjimąsi. Kiekvienoje grupėje buvo kiek aktyviau dalyvaujančių žmonių, kurie išsakė savo pastebėjimus, pasidalino savo nuomone, po kiekvienų mokymų jautėsi vis drąsiau. Ir net būdama toli nuo jų, nematydama jų veidų, jautėsi kiekvienam iš dalyvių artima. Jei prieš metus lektorė galvojo, jog niekas nepakeis gyvų paskaitų, mokymų, tai dabar suprato, kad tai puiki galimybė bendrauti. „Žinoma, gyvai gali pajausti kiekvieną pedagogą, tėvelį, sunkiau pasislėpti, galima duoti daugiau praktinių užduočių, kurios tikrai būna labai naudingos, tačiau manau, kad svarbu džiaugtis bet kokiomis galimybėmis. Svarbiausia, kad tėvai ir pedagogai dalyvautų, o ne tik įsijungtų dėl pažymėjimo. Juk kartais net jei ir viską žinome, pasikartoti labai praverčia kiekvienam“ – po seminarų teigė J. Bortkevičienė.
Seminarų metu psichologė labiausiai akcentavo besąlyginę meilę kiekvienam vaikui ir kad labai svarbu priimti vaikus, tokius kokie jie yra ir nebandyti jų “įkiški” į kažkokius rėmus, visus suvienodinti. Tiek tėvų, tiek pedagogų pagrindinis uždavinys išmokyti vaikus, ne paklusti taisyklėms, bet jas suprasti ir jų laikytis sąmoningai. Dažniau bendraujant su vaikais ir juos išgirstant pradėsime suprasti, kad kiekvienas vaiko elgesys turi priežastį. Ir jei vaikas, elgiasi netinkamai, ką jis savo elgesiu nori pasakyti mums suaugusiems. Kuo piktesnis vaikas, tuo labiau jam trūksta meilės, o ne bausmių ar pykčio. Vaikams reikalingos ribos, jie turi jas žinoti, nes taip daug lengviau gyventi, bet suaugę turi suprasti, kad vaikai bandys peržengti ribas, tikrindami suaugusius ir tas pačias taisykles, ar jos tikrai yra teisingos. Suaugusių elgesys turi išmokyti vaikus suprasti pasekmių reikšmę. J. Bortkevičienė patarė atkreipti dėmesį ne tik į tuos vaikus, kurie garsiai reikalauja dėmesio, bet ir tuos kurie tyli ir slepiasi. Pamatykite visus vaikus.
„Kaip išlaikyti bendravimo ir drausmės balansą?“ ir „Sudėtingi tėvų ir mokytojų (auklėtojų) santykiai: kaip bendrauti ir bendradarbiauti – tai dvi populiariausios Raseinių rajono ugdymo įstaigų temos, sukvietusios daugiausiai dalyvių. Anot psichologės kiekvienam, tiek pedagogui, tiek tėvui svarbu su vaikais užmegzti pagarbų abipusį bendravimą. Ir tikrai kartais pasimetame, o kur ta riba tarp draugystės ir griežtumo. Kaip neperlenkti lazdos, ką daryti su tais vaikais su kuriais neina užmegzti ryšio, kurie trukdo pamokos metu. Kaip padėti tam vaikui, nepakenkiant kitų vaikų akademijai ar emociniai būsenai. „Pedagogo darbas yra tikrai sunkus, nes jam reikia laviruoti tarp vaikų, tėvų, savo šeimos, kolegų, visuomenės reikalavimų ir spaudimo. Šiai dienai tėvai labai dažnai kaltina pedagogus dėl vaikų pasiekimų ar atvirkščiai nepasiekimų, dėl vaikų psichologinės būsenos, kad vaikas nemotyvuotas ar neprisijungia prie pamokų. Vieni tėvai pyksta, kad per mažai kontaktinių pamokų ir daugiau savarankiško darbo, kiti atvirkščiai, kad per daug kontaktinių valandų. Ir retai kada tėvai padėkoja pedagogams už tai, kad jie moko gyvenimo jų vaikus, kad bando, daro, tobulėja, stengiasi ir atiduoda savo visą širdį. Pedagogai dažnai pradeda bijoti bendrauti su tėvais, ieškoti bendrų taškų, kaip padėti vaikui, ne nubausti jį, o jam realiai padėti. Pedagogai nori išmokti užmegzti pozityvų santykį tiek su vaikais, tiek su tėvais“ – teigė J. Bortkevičienė.
Psichologės teigimu skaudžiausia girdėti, tai kad karantino metu tėvai baigia išprotėti nuo savo vaikų. Ji pasiūlė pažvelgti iš kitos pusės – pagaliau tėvai ims suprasti kokią naudą suteikia darželis ir mokykla, kokią naštą nuima nuo tėvų pečių. Vien dėl to reikia padėkoti pedagogams – už tai, kad jie neišprotėja būdami su jų vaikais. Karantino metu išlindo visi bendravimo baubai iš po lovos. Visa šeima turėjo išmokti būti kaip kumštis, palaikant vieni kitus, neturint galimybės pabėgti į darbus ir apsimesti, kad viskas gerai. Ir taip, šiuo atveju tėvams teko didžiausia atsakomybė, nes jiems reikėjo ir dirbti, ir maistą paruošti, ir vaikus pakalbinti, pamokyti ir t.t. Psichologė atskleidė, kad tokiu atveju labai svarbu išlaikyti balansą, o tam labai padeda taisyklės ir rutinos įvedimas: sekmadienį visai šeimai sudaryti savaitės maisto meniu, ką valgys pusryčiams, pietums, vakarienei. Susidaryti dienos planą – kada keltis, pusryčiauti, kada kam pamokos, kada pietūs, kada ruošti pamokas, skaityti, eiti į lauką, žaisti ir t.t. Dienotvarkės žinojimas, padeda išlaikyti rutiną ir aiškumą, sumažina ginčų laiką. Svarbiausia tos dienotvarkės laikytis. Ir žinoma dažniau apkabinti vieniems kitus, padėkoti už tai kad esate kartu.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos svarbu sustiprinti tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Daugiau su vaikais kalbėtis, išgirsti juos. Tačiau ne mažiau svarbu ir nebijoti vaikų, t.y. nepulti tenkinti visų vaikų įgeidžių, nesiekti kad jie nepatirtų jokių nepatogių emocijų. Labai svarbu vaikus išmokyti, kad jie nėra visas pasaulio centras. „Supažindinkite vaikus su liūdesiu, laukimu, nusivylimu, pastangų įdėjimu ir t.t. neatimkime iš vaikų galimybės jausti, patirti, atrasti. Užbrėškite aiškias ribas su meile ir pagarba. Svarbiausia nenaudoti smurto prieš vaikus. Jokio – nei fizinio, ne psichologinio. Smurtas stipriai sužaloja vaiko pasitikėjimą savimi ir aplinka. Ir tikrai vaikus galima išauklėti be diržo. Rodykite vaikams pavyzdį, kaip reikia kalbėtis, kaip išlieti konstruktyviai jausmus ir emocijas. Patys rūpinkitės savimi, skirkite sau laiko ir vaikai tai matys ir jus palaikys. Vaikams reikalingi emociškai stabilūs tėvai. Ir patikėkite, kai su vaikais kalbatės ir jų klausote, jie taip pat kalba ir klausosi“ – teigė J. Bortkevičienė.
Atsisveikindama po paskutinių seminarų knygos „Atsakinga tėvystė. Kelias į darnius tėvų ir vaikų santykius“ autorė, psichologė Jūratė Bortkevičienė Raseinių rajono pedagogams linkėjo ir toliau nesustoti tobulėti, augti ir palaikyti vieniems kitus. Daugiau šypsotis ir padėti bambančiam, vėl pamatyti spalvas. „Jūs tikrai nuostabūs, tai jaučiu net būdama toli, jūsų šypsenos, galvų linkčiojimai, susidomėję žvilgsniai tik parodo, kaip norite augti ir auginti sparnus vaikams. Aukite patys kartu su vaikais. Padėkite vaikams atrasti mokymosi džiaugsmą ir prasmę ne linksminant juos, o kuriant bendras taisykles ir vertybes. Atminkite, kartais to ko negali padaryti tėvai, gali padaryti auklėtojai ir mokytojai“. Tuo tarpu tėveliams autorė linkėjo daugiau kantrybės auginant jaunąją kartą, skirti daugiau kokybiško laiko vaikams, leisti sau su jais tiesiog pabūti smagiai, negalvojant nei apie puodus, nei apie darbus. Bent pusvalandį pabūti su jais dabartyje. Dažniau apkabinti vieniems kitus, ne tik vaikus ir antrąją pusę, daug kartų kartoti kaip vieni kitus mylite, karts nuo karto pasikutenti ir daug daug juoktis, nes šypsena, anot J. Bortkevičienės, daro stebuklus! Nebijoti spręsti iškilusias problemoms, nes ieškoti pagalbos ne gėda, o stipru. Ir dažniau pasakyti ačiū žmonėms, kurie prisideda prie jų vaikų augimo. Ačiū, nekainuoja nieko, bet duoda labai daug!
Seminarai iš dalies finansuojami projekto „Raseinių rajono gyventojų sveikatos stiprinimas, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą“ Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-21-0006 lėšomis.
Giedrė Vaidotienė
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą
