Skip to content

Prasideda Europos imunizacijos savaitė. Pokalbis su šeimos gydytoja Ieva Jasaitiene

Pasidalinkite

2020 m. balandžio 20 – 26 dienoms minima Europos imunizacijos savaitė, kurios tikslas didinti visuomenės supratimą apie vakcinas ir jų reikšmę kiekvienam iš mūsų. Vakcinomis šiandien galima kontroliuoti net 28 ligas. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vakcinacija – ne tik viena iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų, užtikrinančių investiciją į žmogaus sveikatą ir asmeninę gerovę, trunkančią visa gyvenimą. Skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą bei sumažinti mirčių nuo vakcinomis valdomų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje vakcinacija leidžia išvengti 2–3 mln. žmonių mirčių nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir tymų.

Apie dažniausiai gyventojams kylančius klausimus visuomenės sveikatos specialistė Donata Globienė kalbėjosi su „MediCa“ klinikos šeimos gydytoja Ieva Jasaitiene.

Kodėl skiepai yra itin svarbūs?

Skiepai yra veiksmingiausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonė. Daug infekcinių ligų, anksčiau buvusių labai dažnų ir neretai pasibaigusių mirtimi, šiandien labai veiksmingai kontroliuojamos. Imunizacija kasmet išgelbėja milijonus gyvybių ir yra plačiai pripažinta kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų pasaulyje.

Remiantis JAV patirtimi, pradėjus skiepyti nuo stabligės 1945m. susirgimų šia liga  skaičius mažėjo nuo 600 atvejų iki mažiau kaip 150 atvejų 2007 metais.  1967 metais pradėjus skiepyti nuo kiaulytės, šios ligos atvejų skaičius sumažėjo nuo 160 000 iki mažiau kaip 40 000 atvejų 2000 metais.

Skiepų tikslas – apsaugoti asmenį nuo infekcinės ligos, kontroliuoti infekcinių ligų paplitimą visuomenėje. Siekiant, kad liga neišplistų, turi būti paskiepyta 94-95 proc. visos populiacijos.  Tik taip susiformuoja bendruomenės („bandos“) imunitetas, nes tik pakankamai didelė populiacija tampa atspari ligos sukėlėjui ir sumažėja ligos perdavimo rizika.

Bendruomenės imunitetas apsaugo vaikus, kurie yra per jauni imunizacijai, ir asmenis, kurie dėl tam tikrų būklių iš viso negali būti skiepijami. Pavyzdžiui,tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudoniukės vakcina rekomenduojama skiepyti tik antraisiais vaiko gyvenimo metais. Vadinasi, mažylis pirmaisiais savo gyvenimo metais gali užsikrėsti šiomis ligomis, o jį gali  apsaugoti tik bendruomenės imunitetas.

Asmuo, kuris yra alergiškas tam tikrai vakcinos sudedamajai daliai, taip pat turi pasikliauti tik bendruomenės imunitetu.

Kaip vakcinos veikia?

Pagrindinė žmogaus imuninės sistemos funkcija – apsaugoti nuo ligų ir infekcijos. Susidūrus su   bakterija ar virusu, imuninė sistema atpažįsta „įsibrovėlį“ ir stengiasi jį pašalinti iš organizmo. Imuninė sistema reaguoja, sukurdama baltymus, vadinamus antikūnais. Antikūnai kovoja su infekcija ir padeda žmogui pasveikti. Antikūnai taip pat veikia tam, kad ateityje žmogus nesirgtų. Jei asmuo vėl susiduria su mikroorganizmu, imuninė sistema jį atpažįsta ir greitai pagamina daugiau antikūnų, reikalingų mikroorganizmui sunaikinti. Šis atsakas apsaugo asmenį nuo ligos išsivystymo, idealiu atveju – visam gyvenimui. Pavyzdžiui, asmuo, vaikystėje persirgęs vėjaraupiais, pakartotinai nesusirgs, net jeigu artimai bendraus su sergančiuoju.

Vakcinos skatina imuninę sistemą gaminti antikūnus. Priešingai nei bakterijos ir virusai, vakcinos nesukelia  ligos, tačiau skatina antikūnių gamybą, kad nuo ligos būtume apsaugoti.

Ar vakcinos saugios?

Vakcinos saugo vaikus ir suaugusiuosius. Nemažai tėvų nuogąstauja dėl galimos vakcinų rizikos sveikatai, tačiau be pagrindo: jau seniai įrodyta, kad vakcinos yra saugi ir veiksminga ligų prevencijos priemonė. Daugeliu atvejų vaiko skiepijimo nauda yra daug didesnė už galimą riziką. Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Kai kurių vakcinų  nerekomenduojama skirti vaikams, kuriems pasireiškė sunki alerginė reakcija į vakcinos sudedamąsias dalis.

Tėvams taip pat gali kilti klausimas, ar visos vakcinos yra saugios kiaušiniams alergiškiems vaikams? Kai kuriose gripo  vakcinos formose yra nedideli kiaušinių baltymų kiekiai, tačiau jie tokie maži, kad nesukelia alerginės reakcijos net ir tiems žmonėms, kuriems nustatyta alergija kiaušiniams. Gydytojai rekomenduoja vaikams, sergantiems alergija kiaušiniams, vis tiek pasiskiepyti nuo gripo. Geltonosios karštinės vakcinoje taip pat yra kiaušinių baltymų; vaikams, kuriems reikalinga ši vakcina, tačiau jie yra alergiški kiaušiniams, pirmiausia turėtų būti atliktas odos tyrimas. Remdamasis rezultatais, jūsų vaiko gydytojas ar slaugytoja gali nuspręsti, ar  skiepyti nuo geltonosios karštinės ir kaip tai daryti.

Gyvos viruso vakcinos (pavyzdžiui, tymų, kiaulytės ir raudonukės vakcinos) paprastai nerekomenduojamos vaikams, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, nes dėl vakcinos padidėja infekcijos rizika. Tačiau gali būti ir šios rekomendacijos išimčių.

Skiepijimas tymų, kiaulytės, raudonukės ir vėjaraupių vakcina turėtų būti atidėtas vaikams, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai (pavyzdžiui, imunoglobulino preparatai), nes šie produktai gali sumažinti vakcinos veiksmingumą.

Skiepijimui įtakos neturinčios sąlygos, kai nereikia atidėti ar vengti vakcinų:

  • Jeigu neseniai sirgote lengva liga.
  • Neseniai vartojote antibiotikus.
  • Buvo nustatytas lengvas ar vidutinio stiprumo jautrumas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje arba karščiavimas, mažesnis nei 40,5 ° po ankstesnės vakcinacijos.
  • Nustatyta neigiamų reakcijų į vakcinas šeimoje.

Daugeliui kyla klausimų dėl skiepų karantino laikotarpiu? Kokios Jūsų rekomendacijos?

Dėl susidarusios nepalankios epideminės Covid-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir paskelbto karantino šalyje nerekomenduojama atidėti profilaktinių skiepijimų, nes tai gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkį.

Pasitarkite su jus gydančiu gydytoju, nes kiekviena situacija yra individuali. Pavyzdžiui, skiepai nuo rotavirusinės infekcijos turi būti atlikti ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus ir šio skiepo vėlesniam amžiui atidėti negalima. Tačiau jeigu skiepijotės nuo erkinio encefalito, tam tikram laikotarpiui skiepai gali būti atidėti. Remiantis vakcinos charakteristine santrauka pirmoji ir antroji dozės suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu.

Kiekvienas gali būti skiepų čempionas. Vakcinos gelbsti gyvybes, padeda vaikams mokytis ir augti bei užkerta kelią sunkioms ligoms ir negaliai.

 

Ačiū už pokalbį!

Šeimos gydytoja Ieva Jasaitienė