Pasaulinė hipertenzijos diena
Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Nuo 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga (angl. World Hypertension League, WHL), bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija (angl. International Society of Hypertension, ISH) ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį ir padidinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei pasekmes. Šios tarptautinės dienos frazė – „žinome jūsų kraujo spaudimo dydį“ pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tik apie 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija.
Hipertenzija – tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Tiek Lietuvoje, tiek Raseinių rajone širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis. Ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, atsiradęs dėl nenustatytos konkrečios priežasties (iki 90 proc. visų ligos atvejų) priskiriamas pirminei arterinei hipertenzijai, kuri siejama su daugeliu vidinių organizmo mechanizmų, nulemiančių kraujospūdžio padidėjimą. Kraujospūdis gali didėti dėl simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtakos, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimo, druskos bei skysčių susikaupimo organizme ir kt. Pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos paplitimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus. Pirmuosius 15–20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio pokyčiai, inkstų ir regėjimo pokyčiai, kraujagyslių pažeidimai, dar vėliau – krūtinė angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies nepakankamumas.
Specialistų teigimu normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jei jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.
Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa, kurios tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija/smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus.
Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo 2017 metų sausio 1 dienos vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu vykdo širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programą, kurioje kviečiami dalyvauti 40 – 65 m. amžiaus asmenys, esantys širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupėje arba bet kokio amžiaus suaugę asmenys, pagal sveikatos būklę priskirtini rizikos grupės asmenims.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
