Maisto daviniai moksleiviams: tai, kas aktualu tėvams ir maitinimo paslaugų teikėjams
Dėl karantino Lietuvoje laikinai sustabdžius ugdymo procesą, o vėliau įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna maisto davinius. Šie klausimai daugelyje savivaldybių pradėti spręsti jau moksleivių atostogų metu kovo pabaigoje, atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą nemokamą maitinimą teikti kitais būdais, pavyzdžiui, organizuojant maisto produktų teikimą. Raseinių rajono savivaldybė – ne išimtis. Maisto daviniai moksleivius pasiekia, tačiau jau sulaukta skundų, o visuomenės sveikatos specialistai girdi įvairius vertinimus.
Socialinės paramos įstatymas numato, kad mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos ir teikiamas toje mokykloje, kurioje mokinys mokosi. Jis skiriamas nepasiturinčių šeimų vaikams, o nuo šių metų pradžios ir priešmokyklinukams keturiose bandomajame projekte dalyvaujančios Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose: Raseinių r. Betygalos Maironio ir Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijose, Raseinių r. Girkalnio pagrindinėje mokykloje ir Raseinių Šaltinio progimnazijoje.
Daugiausia diskusijų kelia krepšelio sudėtis ir kaina
Visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad tėvai lygina maisto davinių sudėtį skirtingose ugdymo įstaigose ir skaičiuoja galimus kainų skirtumus. Atkreipiame dėmesį, kad mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintu Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes. Taigi davinių sudėtis priklauso nuo to, kokia suma yra skiriama moksleivio maitinimui ir nuo laikotarpio, kuriam maisto produktai yra skiriami. Specialistų teigimu, dažniausiai nepasitenkinimas kyla dėl informacijos stokos. Be kita ko, žmonės turi skirtingus maitinimosi įpročius, ne visi produktai jiems yra priimtini, todėl ir patirčių yra pačių įvairiausių.
Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja kitus klausimus
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, visuomenės sveikatos specialistai šiuo metu nuotoliniu būdu atlieka Mokinių maitinimo organizavimo Raseinių rajono savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarkos apraše nustatytą funkciją: konsultuoja mokyklos ar maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojus, atsakingus už mokinių maitinimą, vaikų tėvus sveikos mitybos ar maisto saugos klausimais. Kadangi vieno konkretaus patvirtinto sąrašo, kas turėtų sudaryti maisto produktų paketą, nėra, kiekvienos mokyklos maisto produktų krepšelio sudėtį sprendžia ten maitinimo paslaugą teikianti organizacija. Specialistai pastebi, kad jei prieš tai didesnis dėmesys išties buvo skiriamas sveikatai palankesnių patiekalų paieškoms, panašu, kad šiandien, vien tik skiriant maisto produktus, tą įgyvendinti sunku ir dėl paramą gaunančių tėvų nuomonių skirtumų. Sveikas maisto produktas kartais gali būti ne toks skanus, kaip tikėtasi, o sveikatai palankaus patiekalo gamybai gali pritrūkti įgūdžių. Visuomenės sveikatos specialistai, bendraujantys su maitinimo paslaugų teikėjais, esminių neatitikimų teisės aktams nepastebi, tačiau teigia, kad tobulėti visuomet yra kur ir neretai moksleivius išties galėtų pasiekti įvairesni maisto produktų paketai. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad svarbiausia, jog visi šie produktai atitiktų Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Priešingu atveju, tiek specialistai, tiek tėvai pastebėję neatitikimų, gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.
Būtina atsižvelgti į maisto produktų sudėtis
Visuomenės sveikatos specialistai maitinimo paslaugų teikėjus primygtinai kviečia nepamiršti, o tėvelius – visuomet atsakingai vertinti maisto produktų sudėtis. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 19 punktas numato vaikų maitinimui draudžiamas maisto produktų grupes: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; valgomieji ledai; pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; kramtomoji guma; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; padažai su spirgučiais; rūkyta žuvis; strimelė, pagauta Baltijos jūroje; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai. To paties aprašo 3 priede nurodomas maisto priedų, kurių neturėtų būti vaikams maitinti tiekiamuose maisto produktuose, sąrašas.
Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos; grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejai. Pažymėtina ir tai, kad planuojant maisto paketų į namus sudėtį, sumatomos Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos išimtys ir yra leidžiami šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai bei konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai.
Rasa Simonavičienė
Visuomenės sveikatos specialistė
(jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė)
