Kaip maitintis šaltuoju metų laiku?
Žiema – toks metas, kai norisi ko nors riebaus arba saldaus, tačiau net ir šaltuoju metų laiku galima maitintis subalansuotai, jaustis sveikiems ir žvaliems. Tinkamai parinktas maistas pagerins jūsų imuniteto būklę, pakels nuotaiką netgi šaltomis ir tamsiomis dienomis.
Visiems žinoma, kad reikia gerti daug vandens vasarą, kai yra karšta ir žmogus gausiai prakaituoja. Tačiau labai svarbu įsikalti į galvą, kad vanduo ne mažiau svarbus ir kitais, vėsesniais metų laikais, 80 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo absoliučiai visada. Kai organizme trūksta vandens, jis ima vandenį iš vidinių organų, pavyzdžiui, iš kraujo. Dėl kraujo sutirštėjimo širdis dirba sunkiau ir taupydamas vandenį organizmas neaprūpina krauju kitų organų. Taigi vandens trūkumas sukelia apkrovą daugybei kūno organų. Pakankamas vandens kiekis gerina medžiagų apykaitą, palaiko organizmo temperatūros pusiausvyrą, sudaro reikiamas sąlygas sklisti nerviniams impulsams, t.y. funkcionuoti nervų sistemai. Apskaičiuoti, kiek vandens reikia organizmui, labai paprasta. Paros norma yra 30 ml/1 kg kūno svorio. Dažnai rekomenduojami išgerti du litrai vandens gali būti taikomi tik vidutinio svorio žmonėms, t.y. sveriantiems apie 70 kg. Kai gerti visai nesinori, organizmą galima aprūpinti skysčiais suvalgius sriubos lėkštę, užkandus šviežių vaisių ar daržovių.
Šaltuoju metų laiku reikėtų valgyti šiltą maistą, gerti šiltus gėrimus, pavyzdžiui, medumi pagardintas arbatas. Šildomąjį efektą turi ir daržovės: šakniavaisiai, pupelės, svogūnai, baklažanai, pomidorai, kopūstai, alyvuogės, tamsiai oranžinės daržovės (saldžiosios bulvės, moliūgai ir morkos). „Šildo“ ir daugelis vaisių, kruopų, grūdinių kultūrų. Rudenį ir žiemą patariama valgyti aštriais ir kitais šildančiais prieskoniais pagardintą maistą. Jais laikomi anyžiai, bazilikai, krienai, aitriosios paprikos, česnakai, karis, cinamonas, muskato riešutai, imbieras, kmynai, kardamonai, kalendros, krapai, lauro lapai, mairūnai, mandarinų bei apelsinų žievelės.
Daug žmonių vis dar linkę vadovautis idėja, kad alkoholis sušildo organizmą. Tiesa visai kitokia. Pirmiausia išgėręs žmogus praranda gebėjimą teisingai įvertinti savo kūno temperatūrą. Prasidėjus alkoholio poveikiui odos kraujagyslės plečiasi ir į kūno paviršių priplūsta daugiau kraujo. Sušyla tik oda, o ji greitai atiduoda savo šilumą aplinkai. Taigi iš tikrųjų kūno temperatūra mažėja. Organizmas praranda normalų jautrumą šalčiui ir oda nustoja reaguoti į sumažėjusią kūno temperatūrą, kraujagyslių susitraukimus. Išgėrę žmonės lengviau suserga peršalimo ligomis, o alkoholio padauginę žmonės gali labai greitai sušalti mirtinai.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
