Gruodžio 1 – oji – Pasaulinė AIDS diena
Gruodžio 1 dieną visame pasaulyje minima AIDS diena. Šių metų šūkis „Gyvenk pozityviai ̶ žinok savo būklę dėl ŽIV“. Šiuo šūkiu visuomenė raginama atlikti ŽIV tyrimą ir žinoti, ar neserga ŽIV liga.
ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. ŽIV patekęs į žmogaus organizmą naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti. AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista. Žmogaus organizmą ima pulti įvairūs ligų sukėlėjai ir žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze. Laiku neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo ŽIV liga baigiasi mirtimi.
Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 94 proc. visų galimai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų žino, kad yra užsikrėtę ŽIV. Tačiau apie 300 žmonių Lietuvoje gali nežinoti, kad yra užsikrėtę ŽIV.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 135 nauji ŽIV infekcijos atvejai (100 vyrų ir 35 moterys). Tai 1,5 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (210). Šiemet, lyginant su laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo asmenų, kurie užsikrėtę ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė šiek tiek daugiau nei trečdalis (47) visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų ir tai 2,5 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (116 asmenų). Kas antras šiemet nustatytas ŽIV užsikrėtęs asmuo šia infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 53 – heteroseksualių ir 15 – homoseksualių. Dvidešimties asmenų galimas užsikrėtimo ŽIV būdas nenustatytas. Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (66), Klaipėdos – 18, Panevėžio – 11, Kauno – 10, Šiaulių – 10, Telšių – 6, Marijampolės – 4, Tauragės – 2, Utenos – 2, Alytaus – 1 ir penkiems užsieniečiams.
Per trisdešimt ŽIV infekcijos registravimo metų Lietuvoje iš viso iki š. m. lapkričio 1 d. užregistruoti 3147 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma (2502) – vyrai ir 645 moterys.
ULAC duomenimis, 2017 m. dėl ŽIV ligos valstybės lėšomis buvo gydomi 872 pacientai, iš kurių keturi iš dešimt, gaunantys ARV Lietuvoje, yra užsikrėtę ŽIV per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Šiemet ARV skirta dar daugiau kaip 300 pacientų.
Parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
