Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako

Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybė, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus. Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia  augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų.

Kasmet, gegužės 31 dieną, Pasaulio sveikatos organizacija ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Jos metu atkreipiamas dėmesys į žalą sveikatai bei kitas su tabako gaminių vartojimu susijusias rizikas. Šiais metais Pasaulinės dienos be tabako tema – „Tabakas – grėsmė vystymuisi“. Šią dieną siekiama atkreipti rūkančiųjų dėmesį ir paskatinti atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.

Beveik trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje. Lietuvoje rūko šiek tiek mažiau nei pusė vyrų ir 10-15% moterų. Net ketvirtadalis vyresnio amžiaus moksleivių Lietuvoje rūko nuolat, o rūkyti bandęs yra kas antras. Pastebėta, jog daugėja jauno amžiaus rūkančių merginų. Norą rūkyti gali lemti nuolatinis stresas ir mitas, jog rūkalai „numuša” nervus, praskaidrina nuotaiką, pakelia ūpą. Paauglius rūkyti dažniausiai skatina noras būti panašiems į suaugusiuosius, priklausyti „kietųjų” kompanijai ar paprasčiausias smalsumas. Žmogus prie nikotino pripranta greitai ir visai nebūtina  diena iš dienos traukti dūmo. Reikėtų žinoti, jog Kiekvienoje cigaretėje yra daugiau kaip 4000 įvairių medžiagų, iš kurių mažiausiai 400 yra kenksmingos sveikatai. Degant cigaretei išsiskiria daugybė įvairių medžiagų, iš kurių kenksmingiausios yra šios:

Rūkymas pagreitina senėjimo procesus: veidas praranda skaistumą, oda – elastingumą, atsiranda raukšlių, šiurkštėja balsas, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, sklinda nemalonus kvapas iš burnos. Reguliaraus rūkymo pasekmės sveikatai priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus (patenkančių į organizmą kenksmingų medžiagų kiekio), rūkymo trukmės ir individualių organizmo savybių, todėl ne visiems rūkantiems rūkymo sukeltos pasekmės pasireiškia vienodai. Rūkymas skatina kraujagyslių aterosklerozę, kuri sąlygoja įvairias komplikacijas. Aterosklerozė (kalkėjimas) gali būti širdies koronarinės ligos, miokardo infarkto, insulto, inkstų infarkto, galūnių išemijos ir kitų ligų priežastimi. Vidutinio amžiaus vyrams rūkymas 50% padidina erektilinės disfunkcijos riziką. Nustatyta, kad rūkantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jų imuninė sistema silpnesnė. Nereikia pamiršti, kad kenksmingas ir pasyvus rūkymas. Ryškiausias priežastinis ryšys tarp rūkymo ir ligos stebimas plaučių vėžio atveju. Iki 90 – 95 proc. juo susirgusių buvo reguliariai rūkantys. Visos su rūkymu susijusios vėžio formos sąlygoja 30 proc. bendro mirtingumo nuo piktybinių navikų. Lėtinis bronchitas yra neišvengiama ilgalaikio reguliaraus rūkymo pasekmė. 75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. Rūkymas sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, gerklų vėžį, ir be abejonės, plaučių vėžį. Nustatyta, kad 90 proc. atvejų plaučių vėžį sukelia būtent rūkymas. Ypač rūkymas pavojingas nėščiosioms – vaisius ypatingai jautrus tabako dūmams, jei nėščioji daug rūko, tai gali suketi vaisiaus hipoksiją. Rūkančios moterys dažniau gimdo neišnešiotus ir mažesnio svorio naujagimius, jų kūdikiai dažniau miršta.

Rūkymas – vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktorių, sąlygojantis 25 proc. visų mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, 30 proc. mirčių nuo vėžio, 70 proc. nuo kvėpavimo sistemos ligų.

Norint mesti rūkyti reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė