Europos imunizacijos savaitė: „Vakcinos mus suartina“

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visai visuomenei.

Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kasmet paskutiniąją balandžio savaitę minima Europos imunizacijos savaitė. Jos tikslas – didinti supratimą apie viso gyvenimo imunizacijos svarbą, kuri padėtų sukurti ir išlaikyti kolektyvinį imunitetą visose Europos regiono bendruomenėse, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šiemet skyrė šūkį „Vakcinos mus suartina“. 

Ar žinote, kad vakcinomis šiandien galima kontroliuoti iki 30 ligų?

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vakcinacija – ne tik viena iš didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje, bet ir viena ekonomiškiausių sveikatos priežiūros intervencijų, užtikrinančių investiciją į žmogaus sveikatą ir asmeninę gerovę, trunkančią visa gyvenimą.

Klaidinga yra manyti, jog pasiskiepijus nuo užkrečiamųjų ligų vis tiek susirgsime: kiekviena vakcina yra skiriama nuo konkrečios ligos visam laikui arba tam tikram laikui, pvz., gripo – vienam sezonui, stabligės – dešimčiai metų, erkinio encefalito – vakcinų kursais, po to skiriant palaikomąsias dozes kas 3 metus. Kiekvienas skiepijimo atvejis yra individualus.

Pasitaiko, kai žmogus pasiskiepija ir suserga, bet tai nereiškia, kad jis susirgo būtent ta liga, nuo kurios skiepijosi. Tam, jog skiepai būtų efektyvūs ir būtų įgyjamas imunitetas, privaloma laikytis atitinkamo vakcinacijos kurso.

Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 proc., tad ta likusi dalis yra reta išimtis, kai žmogus neįgauna imuniteto. Taip gali atsitikti jei nesilaikoma vakcinacijos kurso taisyklių, pvz., žmogus pamiršo pasiskiepyti, buvo neišlaikyti termina tarp vakcinos dozių, arba žmogus tiesiog neteisingai įvardija ligą, pvz. pasiskiepijusieji gripo vakcina nėra apsaugoti nuo peršalimo ar slogos, todėl dažniausiai suverčia kaltę gripui.

Skiepus galima suskirstyti taip:

• Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės bei žmogaus papilomos viruso infekcijos.

• Skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.
• Visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams. Pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.

Vakcinos yra skirstomos į gyvąsias ir negyvąsias (inaktyvuotąsias).

Pastarosios įskiepijamos keletą kartų nesukeliant infekcinio proceso, o stimuliuojant imuninės sistemos gynybinius mechanizmus palaipsniui, pvz., vakcina nuo erkinio encefalito. Gyvosios vakcinos imituoja natūralią ligą, tačiau nesukelia jokių tos ligos, nuo kurios asmuo buvo paskiepytas, požymių.

Paprastai gyvosios vakcinos dozės užtenka vieną kartą, kad organizme būtų suformuojamas ilgalaikis imunitetas konkrečiai ligai, pvz., tuberkuliozei, raudonukei ir kt.

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos:

Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo Rotaviruso, vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Ką turėtumėte žinoti jeigu nusprendėte pasiskiepyti?

Nusprendęs pasiskiepyti žmogus pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytojus, kurie suteiks išsamią informaciją, pakonsultuos. Tam, kad būtų užtikrinta saugi vakcinacija, prieš kiekvieną skiepą pacientas yra atidžiai apklausiamas, yra atsižvelgiama į jo fizinę sveikatą. Specialaus siuntimo ar tyrimų atlikti nereikia, išskyrus atvejus, jei žmogus praeityje yra sunkiai sirgęs kokia nors užkrečiama liga. Savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su skiepais – negalima.

Žmogus, kuriam bus suteikta teisinga informacija apie skiepus, neturės pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Šeimos gydytojas suteiks visą reikalingą informaciją ir atsakys į visus pacientus dominančius klausimus.

Kas žinotina pasiskiepijus?

Paskiepytas asmuo paprastai yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau paprastai po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos. Nerekomenduojama iškart pasiskiepijus maudytis karštoje vonioje, kadangi tai aktyvina kraujo cirkuliaciją, o tai skatina vakciną greičiau absorbuotis organizme, o ne palaipsniui veikti. Laipsniškas vakcinos įsisavinimas užtikrina saugesnį imuniteto susiformavimą. Imunitetas įgaunamas maždaug po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu.

Įgauti imunitetui nuo vienos ligos reikia vienos vakcinos, tačiau yra ligų, nuo kurių imunitetas susiformuoja tik vakcinuojant kursais, pvz., nuo erkinio encefalito skiepijama triskart. Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis, o imunitetas tam tikrai ligai susiformuotų teisingai. Yra suleidžiama tikro viruso dalelė, kurią organizmas turi „įsiminti“, o organizmas – pagaminti antikūnus, kurie padėtų suformuoti imunitetą ligai. Todėl taikomas kursas palengva organizmą pratina kovoti su galima liga. Kai kurioms vakcinoms reikalinga revakcinacija, pvz., kas 5-10 metų reikia skiepytis nuo difterijos ir stabligės, nuo erkinio encefalito – kas 3 metus.

Jeigu žmogus jau yra persirgęs kai kuriomis infekcinėmis ligomis – imunitetas yra įgaunamas visam gyvenimui. Tačiau yra tokių ligų, pvz., kokliušas, difterija, kuriomis persirgus susidaro nepilnavertis imunitetas, todėl norint nuo jų apsisaugoti būtina skiepytis. Taip pat yra ir su gripo virusu, kadangi gripo variacijų yra daug ir jį gali sukelti skirtingi virusai. Kai kuriais atvejais galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą, tačiau jos nėra pavojingos gyvybei. Dažniausiai tai yra vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Prieš skiepą gydytojas turi perspėti apie galimą vietinio ar bendro pobūdžio reakciją. Jei organizmo reakcija trunka neįprastai ilgai arba neatitinka gydytojo perspėjimų apie galimus pojūčius, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

Informacija apie skiepais valdomas užkrečiamąsias ligas teikiama skiepų kabinetuose. Išsamią informaciją apie skiepus visada suteiks šeimos gydytojai, kurie atsižvelgę į norinčio skiepytis asmens persirgtas ligas, įvertinę sveikatos būklę, rekomenduos reikiamus skiepus.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei SAM informaciją