Depresijos veidai ir atspalviai
Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių vertybių šiuolaikinėje visuomenėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Tačiau šiandieniniame pasaulyje kiekvienam žmogui tenka patirti stresą, baimę, nerimą ir nusivylimą. Tai kenkia žmogaus sveikatai, jis gali susirgti, gali išsivystyti įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Tokiu būdu pažeidžiama psichinių procesų darna, sukeliami įvairūs keisti, nežinomi, dažnai bauginantys pojūčiai, jausmai, mintys. Kiekvienais metais balandžio 7 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti diskusiją apie visuomenės sveikatos problemas. Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas depresijai.
Depresija yra vienas dažniausių, ilgai trunkančių, atsinaujinančių psichikos sveikatos sutrikimų. Bendrasis sergamumas, PSO duomenimis, siekia apie 350 mln. žmonių (5-6 % gyventojų). Tai plačiai paplitęs sutrikimas, kurio pasekmė – bandymai žudytis, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat šeiminio gyvenimo kokybės pablogėjimas. Depresija dažniausiai lemia blogą gyvenimo kokybę, taip pat apsunkina socialinį funkcionavimą bei prisitaikymą, gebėjimą dirbti, gebėjimą rūpintis namais ir poilsio galimybes. Šis susirgimas tiesiogiai susijęs su pasitenkinimo gyvenimu, gebėjimo patirti pozityvius gyvenimo kokybės aspektus sumažėjimu. Tarp moterų depresija labiau paplitus nei vyrų, ypač šis skirtumas pastebimas vyresniame ir senyvame amžiaus tarpsniuose.
Depresijos priežastys vis dar nėra iki galo išaiškintos. Esama nuomonių, kad kai kurie žmonės gimsta jau turėdami polinkį susirgti depresija, didelės rizikos grupei priklauso asmenys, kurių šeimos nariams ar jiems patiems anksčiau buvo diagnozuotas depresinis ar kitas psichikos sutrikimas, depresijos paplitimas yra didesnis tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių, endokrininės, nervų sistemos ligomis, piktybiniais navikais, lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, tuberkulioze, sifiliu. Kiti depresijos pasireiškimo veiksniai gali būti nulemti genų ar įgyti.
Depresija pasireiškia daugeliu emocinių, psichologinių, elgesio ir somatinių simptomų, kuriems būdinga bloga nuotaika (liūdesys), sulėtėjęs mąstymas ir sulėtėję judesiai. Nors liūdesys yra natūrali emocija, tačiau depresijos atveju jis tampa vyraujančia nuotaika. Be liguistai liūdnos, prislėgtos nuotaikos, kuri trunka ne trumpiau kaip dvi savaites, depresijai būdingi ir tokie simptomai kaip interesų rato sumažėjimas (apatija), negalėjimas jausti džiaugsmo, pasitenkinimo, sutrikusi dėmesio koncentracija, nuovargis, miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, svorio netekimas, negatyvūs jausmai (kaltė, menkavertiškumas, beviltiškumas), mintys apie mirtį ir savižudybę. Depresijos metu gali pasireikšti irzlumas ar judesių bei kalbos užslopinimas.
Norint išvengti depresijos rekomenduojama rūpinti savo psichine sveikata – sportuoti, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, užsiimti patinkančia veikla, kuri padeda mažinti stresą, vieną iš pagrindinių depresijos atsiradimo mechanizmų ir rizikos veiksnių. Taip pat svarbu formuoti asmens socialinius įgūdžius, nes dauguma į depresiją linkusių ar ja sergančių asmenų yra socialiai atskirti – vieniši. Mokymasis bendrauti, bendravimas su artimais žmonėmis, pažinčių užmezgimas padeda išvengti blogos nuotaikos, neadekvačių minčių – mažina depresijos simptomus.
Visuomenės sveikatos tiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė
