Antibiotikai. Už ir prieš.

Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti sustabdo jų dauginimąsi, tad antibiotikai turi būti skiriami gydymui, kai tiksliai žinoma, kad jie yra veiksmingi prieš ligą sukėlusias bakterijas. Tad antibiotikų vartojimas, susirgus paprastu peršalimu, kurį sukelia virusai, nėra prasmingas.

Vartojant prieš sukėlėjus neveiksmingus antibiotikus, gali išsivystyti bakterijų rezistentiškumas. Sergant sunkia infekcija, prieš pradedant gydymą, ligos sukėlėjai yra nustatomi ir patikrinami. Profilaktinis antibiotikų vartojimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, pvz, prieš operacijas. Kitais atvejais, nepagrįstai vartojant antibiotikus, gali išsivystyti mikrobų rezistentiškumas jiems, paaštrėti ligos simptomai ar prasidėti alergija.

Svarbu antibiotikus vartoti paskirtomis dozėmis ir paskirtą laiką. Vartojant per mažą dozę, taip pat gali išsivystyti rezistentiškumas. Jei vartojant paskirtą dozę, pasireiškia šalutinės reakcijos, turite apie tai pranešti gydytojui. Atsižvelgdamas į aplinkybes, jis gali paskirti kitus antibiotikus. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti dozės arba nutraukti gydymą. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali sukelti infekciją iš naujo, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti.

Bakterinės infekcijos visuomet pavojingos ir gali baigtis mirtimi. Bet kokiu atveju, aiškiai diagnozavus bakterinę infekciją, prasminga taikyti antibiotikoterapiją. Terapijos nauda beveik visada yra didesnė nei pašalinių poveikių rizika. Naujos kartos antibiotikai nors ir gerai toleruojami, tačiau taip pat gali turėti sunkių pašalinių poveikių.

Vartojant antibiotikus, išnaikinami ne tik ligos sukėlėjai, bet ir gerosios žarnyno bakterijos, kurios yra atsakingos už sklandų virškinimą, stiprią imuninę sistemą. Organizme sumažėjus gerųjų bakterijų, maistas prastai suvirškinamas, pradeda pūti, o žarnyne pašėlusiu tempu dauginasi kenksmingosios bakterijos. Tada žmogus pradeda viduriuoti, jam pučia pilvą, kamuoja kiti nemalonūs pojūčiai. Pagrindinis natūraliausias gerųjų bakterijų šaltinis – rauginti kopūstai, taip pat agurkai, rūgpienis, kefyras bei jogurtas be priedų. Taip pat labai svarbu visavertė, įvairi mityba, nes skirtingiems produktams virškinti reikia vis kitokių bakterijų. Jeigu ilgą laiką nevalgomas koks nors produktas, žarnyne nebelieka atitinkamų bakterijų. Pagrindinis žarnyno mikrofloros maistas – ląsteliena. Baltymais turtingus patiekalus patartina gausiai gardinti įvairiais prieskoniais – jie padeda virškinti baltymus. Riebesnius patiekalus reikėtų valgyti kartu su raugintomis daržovėmis. Svarbu nepamiršti ir gerti pakankamai vandens – ne mažiau kaip 1,5 l vandens per dieną (pakankamas vandens kiekis žarnyne neleidžia įsismarkauti puvimo procesams).

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Giedrė Vaidotienė